2020.02.27

Komentaras apie Europos Sąjungos Komisijos (Komisija) atliktą Lietuvos iššūkių analizę viešųjų pirkimų srityje.

„Lietuvos fronte nieko nauja. Lėtinės ligos ir toliau kamuoja“ – taip Europos Komisijos atliktą Lietuvos iššūkių analizės pristatymą pradėjo atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.
  • Komisija eilę metų akcentuoja, kad vykdant didelės vertės viešuosius pirkimus, pernelyg dažnai pasiūlymą konkursui pateikia tik vienas tiekėjas. Papildant galima pažymėti, kad pateikiant pasiūlymus daugiau nei vienam tiekėjui, didelės vertės konkursuose dažnai pasitaiko atvejai, kai tiekėjai yra tarpusavyje susitarę arba dalyvauja susiję ūkio subjektai. Tai vyksta su pirkimų vykdytoju žinia.
  • Komisija pastebėjo, kad korupcija sveikatos priežiūros srityje taip pat išlieka problema, nepaisant to, kad valdžios institucijos ėmėsi veiksmų šiai padėčiai ištaisyti, t. y. Vyriausybė deda pastangas centralizuoti farmacijos ir sveikatos priežiūros prekių viešuosius pirkimus, bet centralizavimui trūksta aiškios strategijos, didesnio masto ir didesnio dėmesio kokybės klausimams.
  • Komisija pažymėjo, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema patobulėjo, tačiau vis dar yra erdvės viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumui didinti. Patobulinimai apima mažų perkančiųjų organizacijų naudojimosi kooperatiniais viešaisiais pirkimais padidėjimą (centrinių pirkimų ir bendrų pirkimų) centriniame ir vietiniame lygmenyje. Prezidentūros siūlymai labiau centralizuoti viešuosius pirkimus ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu, turi pagrindo. Lietuvoje virš 85 proc. perkančiųjų organizacijų vykdo tik mažos vertės pirkimus, didžioji dalis šių organizacijų yra savivaldybių įstaigos.
  • Valstybės ir savivaldybių įstaigose viešųjų pirkimų organizavimas per 10 metų mažai pakito, yra neefektyvus, be šiuolaikinių priemonių ir kompetencijų. Susidariusias problemas bandoma išspręsti teisinio reguliavimo keitimais. Taip pat tiekėjai su viešųjų pirkimų iššūkiais susiduriama daugiausia savivaldybių lygmenyje ir valstybinėse įmonėse (rizikingiausi pirkimų vykdytojai). STT pabrėžė, kad viešieji pirkimai išlieka vienu iš didžiausių sunkumų, kuriuos tenka spręsti savivaldybėms priklausančioms įmonėms.
  • Nors Vyriausybė iš esmės pritarė viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo planui, o Prezidentūra pasiūlė egzaminuoti ir sertifikuoti pirkimus vykdančius specialistus, bet iki šiol pirkimų iniciatorių ir vykdytojų profesionalumas yra žemas. Institucijų veiksmai kelti kokybės klausimus nepakankami ir nerezultatyvūs. Milijonai yra išleidžiami mokymams ir konsultacijoms, nėra investuojama į pirkimo vykdytojų kompetenciją, o specialistų atlyginimai yra žemi. Todėl perkančiosios organizacijos yra priverstos pirkti brangias privačių konsultantų paslaugas.
  • Komisija atkreipia dėmesį, kad praktikoje neveikia nuoseklus kainos ir kokybės santykio kriterijus taikymas, o jeigu toks ir taikomas, jis dagiau būna deklaratyvus ir formalus, be tikrųjų tikslų. Viešieji pirkimai Lietuvoje nenaudojami kaip priemonė žaliajai ekonomikai stiprinti. Žaliųjų pirkimų principai buvo įdiegti, tačiau bendras tokių procedūrų skaičius nedidelis ir jų atitinkama vertė išlieka žema. Tai mažina Lietuvos galimybes pasiekti 2030 m. tikslus, susijusius su klimato kaita. Lietuva yra iš dalies įdiegusi žaliųjų viešųjų pirkimų nacionalinį veiksmų planą, priimdama atitinkamus teisės aktus, reikalaujančius, kad valdžios institucijos ir perkantieji ūkio subjektai įtrauktų prekėms, paslaugoms ir darbams arba viešųjų darbų sutartims numatytus taikyti aplinkosaugos kriterijus į mažiausiai 50 % viešųjų pirkimų sutarčių. Lietuvoje 2018 m. žaliųjų viešųjų pirkimų apimtis pasiekė 158,4 milijono eurų, t. y., 9,3 % bendros vertės viešųjų pirkimų, kurių sąlygose buvo nustatyti aplinkosaugos kriterijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viešaisiais pirkimais nėra įgyvendinama valstybės socialinė politika.
  • Komisijos nuomone, nors viešųjų pirkimų skaidrumo lygis aukštas, dėl 2008 m. įdiegtos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS), bet tai nemažina konkurencijos ribojimų atvejų. Apskritai, tarpvalstybinių viešųjų pirkimų konkurencingumo lygis ir sutarčių skaičius išlieka santykinai žemas.
  • Problemos susijusios su viešųjų pirkimų planavimu, interesų konfliktais ir neaiškiomis generalinių direktorių ir valdybos narių paskyrimo procedūromis. Be to, naujausi tyrimai, atlikti VPT ir STT, nustatė korupcijos rizikas ir galimus konkurencijos ribojimus valstybinėse įmonėse.  Korupcijos suvokimo rodiklis regioninių ir vietinių institucijų vykdomuose pirkimuose padidėjo iki 67 % (ES vidurkis 4 %), tai ženklus augimas, lyginant su 2017 m. rezultatais.

 

Kaip matyti iš Komisijos pastabų, Lietuvoje viešųjų pirkimų problematika išlieka ta pati, kaip ir prieš  metų.

https://ec.europa.eu/lithuania/analize_2020_lt